1 Agnieszka Krajewska Danguole BalčiūnieneCHARAKTERYSTYKA SZKOLNICTWA SPECJALNEGO W POLSCE I NA LITWIE Charakteristikos specialiojo ugdymo Lenkijoje ir Lietuvoje
2 Pojęcie kształcenia specjalnegoKształcenie specjalne to planowy, systematyczny proces oddziaływania dydaktyczno-wychowawczego na uczniów niepełnosprawnych. W zależności od wieku, rodzaju i stopnia niepełnosprawności kształcenie specjalne odbywa się w przedszkolach specjalnych, szkołach (klasach) specjalnych podstawowych, zawodowych i średnich w ramach nauczania indywidualnego oraz innych form organizacyjnych. Coraz częściej kształceniem specjalnym objęte są dzieci pozostające w szkołach masowych, np. dzieci z parcjalnymi zaburzeniami, dzieci przewlekle chore.
3 Specialusis ugdymas(is), mokymosi ir švietimo pagalbaMokymosi sunkumų mokiniui gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagalbą mokiniui pirmiausia teikia mokytojas, remdamasis mokykloje susitarta tvarka. Kai mokytojo pagalbos nepakanka, mokinio mokymosi pasiekimai žemesni nei bendraamžių, mokytojas kreipiasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kad būtų nustatyta mokymosi sunkumų priežastis. Mokyklos vaiko gerovės komisija, siekdama išsamesnio mokinio ugdymosi poreikių įvertinimo, gali paprašyti tėvų (globėjų) pateikti papildomus dokumentus ir duoti pritarimą pagalbai teikti. Mokiniui švietimo pagalba skiriama vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu.
4 Cele kształcenia specjalnegoCelem kształcenia specjalnego jest rewalidacja i resocjalizacji wychowanków. Obowiązują ponadto cele ogólne realizowane w całym systemie oświatowo-wychowawczym.
5 Specialiojo ugdymo tikslaiSpecialiųjų poreikių asmenų ugdymas grindžiamas ugdymo idividualizavimo principu: individualaus plano sudarymas, mokymo(si) metodų ir veiklos parinkimas siekiant, kad mokinys, turintis specialiųjų poreikių , įgytų bendrąjį dalyko, socialinį kultūrinį, technologinį raštingumą, pasiektų dorinę, tautinę ir pilietunę brandą, baigtų pagrindinio ugdymo ugdymo programą. Jeigu, nepaisant teiktos pagalbos ir paslaugų, specialiųjų poreikių mokinys nepasiekia dalyko bendrojo kurso programoje numatyto patenkinamo pasiekimų lygio, tai bendrojo kurso programa mokiniui taikomaindividualiai, o mokinio pasiekimai ir pažanga vertinami pagal jo gebėjimus individualiai pritaikytos (individualizuotos) programos numatytus pasiekimus. Pritaikoma programa, kuri turėtų padėti asmeniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, visaverčiai dalyvauti bendrame ugdymo procese su bendraamžiais, siekiant individualių ugdymo tikslų.
6 Proces kształcenia specjalnegoProces kształcenia specjalnego jest złożony. Jego wyniki zależą od wielu czynników. Jednym spośród nich jest rodzaj i stopień zaburzenia bądź odchylenia od normy. Inaczej jest organizowany proces rewalidacyjny uczniów z wadami słuchu, a inaczej upośledzonych umysłowo. W procesie rewalidacyjnym uczniów z wadami słuchu inaczej prowadzi się rewalidację uczniów głuchych, u których wszystkie procesy poznawcze opieramy na wzroku, dotyku itp., a inaczej jest organizowany ten proces u uczniów niedosłyszących, u których jednym z podstawowych zadań jest usprawnianie posiadanych przez ucznia resztek słuchu. Jeszcze inaczej jest organizowany proces kształcenia upośledzonych umysłowo w stopniu lekkim i inaczej w stopniu umiarkowanym i znacznym. Różnica polega między innymi na tym, że pierwszych uczymy zawodu, a upośledzonych umysłowo w stopniu umiarkowanym i znacznym przygotowujemy do pracy w warunkach chronionych.
7 MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠASI. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato vaikų/mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo/mokymo organizavimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, teikiančiose pirminį profesinį mokymą, aukštosiose mokyklose ir kito neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančiose įstaigose. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina kiekvienam savivaldybės teritorijoje gyvenančiam vaikui/mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumą ir kokybę. 3. Vaikų/mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – mokiniai), ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. ), ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Žin., 2004, Nr. ; 2011, Nr. ), kitais teisės aktais. 4. Mokyklos ir tėvų (globėjų/rūpintojų) įsipareigojimai užtikrinti mokinių ugdymąsi/mokymąsi ir švietimo pagalbos teikimą atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius įteisinami mokymo sutartyje.
8 Przedmiot kształceniaKształceniem specjalnym objęci są uczniowie, których można scharakteryzować według następujących kryteriów: rodzaj i stopień upośledzenia, możliwość realizacji programu, wiek ucznia, miejsce, w którym przebiega proces kształcenia i wychowania.
9 Specialusis ugdymas Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Specialusis ugdymasis suprantamas kaip bendrosios programos pritaikymas, individualizavimas, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis. Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą, mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.
10 Podział uczniów objętych kształceniem specjalnymW Polsce dzielimy uczniów na siedem grup: Upośledzonych umysłowo, z zaburzeniami słuchu, z zaburzeniami wzroku, przewlekle chorych, z zaburzonym narządem ruchu, autystycznych, ze sprzężonymi zaburzeniami.
11 Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ir mokiniai, integruoti į mokymo įstaigas . Požymiai: mokymo įstaigos tipas ir metai Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrojo ugdymo grupė 12 781 14 423 14 330 15 435 16 070 17 209 17 936 13 362 Bendrojo ugdymo mokykla 51 968 53 029 51 955 49 593 47 597 43 422 42 754 36 209 Specialiosios ir lavinamosios klasė (dalinė integracija) 865 797 796 852 817 806 820 758 Bendrojo ugdymo klasė (visiška integracija) 51 103 52 232 51 159 48 741 46 780 42 616 41 934 35 451
12 Metody i techniki pracy z uczniami o specjalnych potrzebach edukacyjnychNeuroterapia metodą EEG Biofeedback Muzykoterapia Dogłębno – Komórkowa Sala Doświadczania Świata (Snoezelen) Neurokinezjologiczna Terapia Taktylna Metoda Integracji Sensorycznej wg. J. Ayers Metoda Felicji Affolter Metoda Ośrodków Pracy Program Move to Learn (Ruch dla zdrowia) Metoda Ruchu Rozwijającego W. Sherborne Dogoterapia, Hipoterapia Arteterapia Metoda Castillo – Moralesa Metoda prof. Edyty Gruszczyk – Kolczyńskiej
13 Terapijos, skirtos specialiųjų poreikių asmenims ugdymui/gydymui:Logopediniai užsiėmimai Ergoterapija Sensorinė integracija Kineziterapija Menų teraoija PECS Klausos integracijos terapija Dieta (be gliuteno ir kazeino) Hipoterapija Hipoterapija vis labiau pripažįstama Lietuvoje. Ši terapija nuo 2013 metų vykdoma Šiaulių universiteto hipoterapijos centre. Skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek pagyvenusiems asmenims, turintiems įvairaus pobūdžio fizinių sutrikimų ar sergantiems įvairiomis ligomis.
14
15
16 Przyswojenie wiedzy przez uczniów należy oprzeć na rozumnym i czynnym opanowaniu większości zagadnień poprzez dobór aktywnych metod nauczania. Tak rozumiana stymulacja sfery poznawczej, w sposób odpowiednio zorganizowany i uwzględniający możliwości dziecka upośledzonego umysłowo w procesie kształcenia, przyczyni się do jego pełniejszej rewalidacji.
17 DZIĘKUJEMY ZA UWAGĘ!!!